Company Logo

Lietuvos povandeninio sporto istorija

Tautos gyvenusios prie vandenynų ir jūrų, garsėjo narais, kurie nardydami rinko moliuskus, perlus, koralus bei įvairius jūros augalus. Pirmieji narai jokių prietaisų neturėjo. Nerdavo gana paprastai. Naras pasiimdavo prie valties pririštą akmenį ir šokdavo į vandenį, paleidęs akmenį, iškildavo aukštyn. Pradėti konstruoti povandeniniai prietaisai, kurių pagalba žmogus galėjo ilgiau išbūti po vandeniu. IV a. pr. kr. Aristotelis sukonstravo povandeninį įrenginį, į kurį narui pumpuojamas oras iš vandens paviršiaus. XV amžiuje gyvenęs Leonardas da Vinčis paliko brėžinius, kuriuose yra kvėpavimo vamzdelių ir pelekų eskizų. Mokslininkas sukūrė povandeninį aparatą, kuriame, buvo balionas su cheminėmis medžiagomis iškvėptam orui valyti. Apie XVI a. narai nusileisdavo po vandeniu su nardymo varpu. Jis buvo gaminamas iš ažuolo lentų, suveržtų metaliniais lankais. Vidurys išteptas smala, kad išeitų oras. Vėliau įrenginys patobulintas- pritaisyta žarna, kuria pumpuojamas oras iš viršaus. XVIII a. pagaminti pirmieji naro skafandrai - metalinis šalmas, sandariai sujungtas su vandeniui nepralaidžiu kombinezonu. Į skafandrą oras patekdavo pro minkštą žarną, o iškvėptas išleidžiamas per šalme esantį vožtuvą. Nuolat tobulinamas skafandras išliko iki šių dienų. Tačiau skafandras sunkus ir labai varžantis naro judesius.1943 m. prancūzų laivyno kapitonas Žanas Ivas Kusto su inžinieriumi Emiliu Ganjanu pagamino automatinį povandeninį kvėpavimo aparatą ir pavadino jį akvalangu. Jį sudaro vienas arba du oro pripildyti balionai, kvėpavimo automatas, dvi minkštos žarnos su kandikliu ir tvirtinimo diržas. Išradus akvalangą, prasidėjo povandeninio sporto era. Narai galėjo ilgai išbūti po vandeniu ir laisvai judėti. Plaukimui pradėti naudoti pelekai, kurie greitį padidino apie 40 procentų.Pelekų išradėjas prancūzas Lui de Korlė. 1933 m. pelekus užpatentuoja, kurie  nuo 1936 m. pasirodė parduotuvėse ir paplito po visą pasaulį. Apie 1950 m. povandeninis sportas labai išpopuliarėjo daugelyje šalių. 1959 m. nacionalinės povandeninio sporto mėgėjų federacijos ir klubai susijungė į Pasaulinę povandeninės veiklos konferenciją CMAS (Confederation Mondiale Des Aktivites Subaquatiques) . Pirmasis jos prezidentas Žakas Ivas Kusto. Šiuo metu CMAS vienija apie 60 skirtingų šalių federacijų. Nuo 1967 m. kas dveji metai rengiami Europos čempionatai, nuo 1976 m. pasaulio čempionatai, nuo 1989 m. Europos Taurės varžybos, o nuo 2000 m. Pasaulio Taurės varžybos, kuriose gausiai ir aktyviai dalyvauja visų žemynų komandos.

 

LIETUVOJE.

1957m DOSAF įpareigota rengti povandenininkus  kaip armijos rezervą.

1958m pirmieji povandeninio sporto entuziastai ir pradininkai: A.Chramčenko,A.Rosenas,J.Rimas,V.Juzumas,G,Savickis,V. Šechovcovas...

1959m Lietuvos sportininkai dalyvavo II visasajunginėse varžybose Aluštoje.

1961m įtraukta I visasąjunginę sportinės kvalifikacijos lentelę.

1966m pradėta destyti LVKKI kaip sporto šaka (V.Juzumas).

Išugdytas sportininkų būrys, kurie vėliau tapo treneriais: A.Naujokaitis, V.Grajauskaitė-Juodeikienė, V.Paludnevičius, R.Ramanavičius, S.Kolokolenkovas, N.Gaidulytė, A.Mefiod, A.Cvetkovas, J.Bagdonovaitė-Pogumirskienė.

1977m ikurtos Vilniaus,

1978m Kauno ir Klaipėdos sporto mokyklos,

1981m įkurtos Rietave ir Dauguose.

1985m klubas Visagine. (Visose sportavo virš 2500 Lietuvos moksleivių)

 

Uždarytos;

1990m Rietavo ir Daugų sporto mokyklos  1991m Kauno  povandeninio sportoVSM .

1992m liko Vilniaus ir Klaipėdos VSM, Visagino "Akvanauto„ ir „Akva" klubas prie LVJC.

 

Dabar sportuoja Lietuvoje apie 230 moksleivių

 

Pirmas čempionatas 1967m įvyko Kaune.

Pradžioje plaukė su komplektu Nr.1(pelekai ir vamzdelis). 1979m pradėta plaukti su mono pelekais.

2006m įvestos 3 rungtys 50m, 100m, 200m, plaukimas su bipelekais.

1986m CMAS pakeitė greičio pratimų pavadinimą į „PLAUKIMAS SU PELEKAIS"(finswimming) ir taip vadinasi iki šiol.

 

POVANDENINIS SPORTAS TURI ŠIAS ŠAKAS:

1. Nardymas su akvalangu;

2.Povandeninė fotografija;

3.Povandeninė medžioklė;

4.Akvatlonas;

5.Povandeninis regbis;

6.Povandeninis ritulys;

7.Sportinis nardymas;

8.Povandeninis orentavimas;

9.Plaukimas su pelekais;

10. Nėrimas į gylį;

 

 

 

PLAUKIMAS SU PELEKAIS (FINSWIMMING) - pagrindinė povandeninio sporto šaka, siekianti meistriškumo kultivuojama Lietuvoje.

Plaukimas su pelekais suprantamas kaip judėjimas pirmyn vandens paviršiumi ar po vandeniu, nesinaudojant jokiu mechanizmu, tik panaudojant sportininko su pelekais raumenų jėgą. Rungtyse po vandeniu leidžiami tik standartiniai kvėpavimo aparatai, pripildomi suspaustu oru. Prie jų taip pat neturi būti pritvirtinta jokių mechanizmų.

Vykdoma uždaruose ir atviruose baseinuose 25m ir 50m;

Dalyviai - 11metų ir vyresni moterys ir vyrai.

Įranga- mono ir standartiniai pelekai, kvėpavimo vamzdelis, suspausto oro balionas.

 

PIRMOS VARŽYBOS   -                                                 1920m Prancūzija

PIRMAS EUROPOS ČEMPIONATAS   -                       1967m. Italija

PIRMAS PASAULIO ČEMPIONATAS -                        1976mVokietija

PIRMOS PASAULIO ŽAIDYNĖS-                                  2007m Italija

PIRMOS EUROPOS TAURĖS VARŽYBOS -                1992m Baltarusija

PIRMOS PASAULIO TAURĖS VARŽYBOS-                2000m Švedija

PIRMAS LIETUVOS ČEMPIONATAS                           1967m Kaunas

 

1966m.-A.Chramčeko tapo Sovietų sąjungos čempionato prizininke.

1970m-TSRS jaunių čempionėmis tapo M.Kompanaitė ir T.Maknucho.

1970m-TSRS čempionė ir rekordininkė-A.Tatarincevaitė-Ylienė(100m pl.su pelek.0.53,,2)

1971m- TSRS prizininkas-M.Kapitokas

1976m-TSRS jaunių čempionas-A.Šapovalov.

1981-TSRS spartakiada-II vieta A.Smirnov,

1982-TSRS Čempionatas-II vieta E.Sakutytė

1983- II vieta L.Portniagina

1984 m Vyrų rinktinė: G.Laurišonis, A.Petračkovas. A.Stanevičius, A.Sinkevič4x100, pl.-čempionai 4x200m -III vieta;

1985m  Europos jaunių čempionatas-R.Sipavičius-3 aukso ir 1 sidarbro

D.Glemža-4 aukso ir 1 sidabro.

1985m TSRS jaunių pirmenybės-        A.Rasiukas-2 vieta,R.Sipavičius 1 vieta

1986m-1989-TSRS jaunių,taures,spartakiados,čempionatų čempionas ir prizininkas

1986m  Europos čempionatas- 2 aukso, 1 sidabro ir pagerintas Europos rekordas;-V.Drozdovas

1987-TSRS jaunių pirmenybės, Sporto mokyklų pirmenybės -2-I vietos ir III vieta T.Šabanova.

1988m-TSRS jaunių pirmenybės,moksleivių spartakiada- II,III vieta D.Bagdonas;

1989m-Europos sandraugos šalių varžybos-3 aukso medaliai D.Bagdonas.

1992m-Europos lygos finalinės varžybos- A.Kurač-IIIvieta

E.Pyvina-II vieta

1995m-Europos Taurės finalinės varžybos-V.Morozov-2 aukso ir ir 2 bronzos medaliai

 

 

LR ČEMPIONAI

1971-1974 M.Kapitokas,A.Cvetkov, R.Osipavičiutė,Tatarincevaite,L.Bagdonovaitė,V.Grajauskaitė ir kt

1976-1978- A.Šapovalov, Arijus ir Egidijus Ramonai,A.Petračkovas,T.Mefiod,R.Aniulytė,E. Sakutytė,J.Šakėnaitė,D.Bankauskaitė,

1976-1980m A. Petračkovas pasiekė 92 LR rekordus;

1979-1984-E.Pozina,ElenaSakutytė,Anatolijus.Petračkovas,L.Bukytė,I.Žikaitė M.MikulinaS.Budrytė,Bankauskaitė,R.MaksimavičiuteR.Sipavičius,V.Pšeničnikovas,A.Rasiukas,M.Potaškina,O.Dmitrijevas,Aleksandr Smirnov

1985-1988-Rasa SkripkaitėD.Bagdonas,D.Glemža,K.Jankauskaitė,T.Šabanova,S.Budrytė,A.Jankauskas,I.Drupp;D.Juodsnukis,A.Pancerovas,Valentina Timofeeva,Renata Maksimavičiutė, Ina Žikaitė,

17 metų -nuo 1985-2002m kasmet čempionu keliose rugtyse tapdavo V.Drozdov,pasiekė 32 LR  rekordus,is kurių 2 tebeegzistuoja ir dabar.

1989-1990-Ira Ritvinskaja,D Bagdonas,Viktoras Drozdovas,Ilona Stonkutė,Rasa Skripkaite,Milada Delekaitė;D.Glemza,M.Gutnikas ir kt.

1991-1994 Milda Šeibokaitė,Tatjana Šabanova,Jelena Kačergina,Eugenija Pyvina, Viktoras Mamčenko, Mikas Mironovas, D.Juodsnukis, Jelena Kudriašova, Dmitrijus Gucalo, Aleksandr Kurač,

Valerijus Žilinskasir kt.

1995-1998-JelenaKačergina, LaimonasBurba, JelenaKudriašova, RaubytėAgnė, MasarskajaLiza, Špitaliova Olga, Kušnariova Sveta, Kirpikova Viktorija, Morozova Ksenija, Viktoras Drozdovas, Darius Bagdonas, Morozov Vladimir, Žilinskas Valerijus, Gucalo Dima, Anisimov Anatolij, Balčiunas Gintautas, Pyvina Eugenija.

1999-2003-Viktoras Drozdovas, Darius Bagdonas, Ksenija Fiodorova, Morozov Vladimir, Špitaliova Olga, Masarskaja Liza, Vlasov Dmitrij, Kuznecov Andrej, Kazarauskaitė Viktorija, Gucalo Dima, Adulčikaitė Sigita, Špitaliov Dima, Ina Žikaitė, Aivaras Šalkauskas, Špitaliov Dima, Semionova Simona, Vinogradovas Martynas, Nebylica Artur, Stakun Tatjana, Makaraitė Indrė ir kt.

2004-2007m- Jankeliūnaitė, Artur Matusevič, Aivaras Šalkauskas, Gediminas ir Vytautas Mudėnai, Olga Špitaliova, Kotryna Grinkevičiutė, Stasė Žukauskaitė, Birutė Lašaitė, Gintaras Laurišas, Aleksandra Poliakova, Giedrė Sadauskaitė, Ilja Sidorenko, Povilas Radzevičius ir kt

2008-2010m-Artur Matusevič, Martynas Laučka, Aivaras Šalkauskas, Sergej Semeniuk, Filipas Zgoniaiko, Lina Pleskytė, Gintarė Peterytė, Eimantas Ričardas, Ina Ivasčenkova, Gediminas ir Vytautas Mudėnai, Vaidotas Jesiulevičius, Jevgenija Pronkul, Marina Bespamiatnova ir kt.

 

LR vyko

TSRS jaunių pirmenybės-Kaunas 1985m-R.Sipavičius 1 vieta

A.Rasiukas-2 vieta

V.Drozdov-2 vieta

 

TSRS Sp.mokyklų finalai-Alytus 1986m-D.Glemža-1 vieta

V.Drozdov-1vieta, 2 vieta

TSRS Taurės etapų varžybos

„Klaipėdos" taurės varžybos dalyvavo 17 įvairių respublikų klubinės komandos(buvo įtraukta į TSRS kalendorių.)

 

Lietuvos Nusipelnę treneriai:

Antanas Naujokaitis, Rytas Ramanavičius, Valdemaras Paludnevičius, Felicita Vaitkutė

 

1959m įkurta Lietuvos TSRS povandeninio sporto federacija;

1994m. įstojo į tarptautinę CMAS konfederaciją.

 

LPSF prezidentai:

1976-1989- prezidentas Audrius Rosenas, g.s Portniagin:

1990-1991- J.Kinderis, g.sekr,J.Pogumirskienė;

1992-1993- P.Virbickas- J.Pogumirskiene

1994-96-Jankeliūnas, gen.sekr.L.Portniagina

1997- 1999m-Vyrukaitis, gen sekr. N.Gaidulytė

2000-2005m V.Juodeikiene, gen.sekr. N.Gaidulytė

2006-iki dabar Aurelijus Kinas, gen. Sekr. I.Mikita

 

Plaukimo su pelekais Europos lygos komiteto tarybos narė-Felicita Vaitkutė-1992-2002m.

 

 

 

 

Lietuvoje povandeninis sportas pradėtas 1950 m.Vilniuje ir Kaune. Varžybos vykdavo Trakų ežeruose. Povandeninio plaukimo Lietuvoje pradininkai - A.Chramčenko, J.Rimas, A.Rosenas, V.Juzumas G. Savickis ir kt.

 1959 m. įkurta Povandeninio Sporto Federacija. Kasmet pradėtos rengti povandeninio orentavimosi ir povandeninio plaukimo pirmenybės. Nuo 1960 m. Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti TSRS tautų spartakiadose, Europos čempionatuose.

1966 m. Lietuvos Kūno Kultūros Instituto plaukimo katedroje pradėtas dėstyti povandeninio sporto kursas. Vyr. dėstytojas V.Juzumas, grįžęs iš tobulinimosi kursų Aluštoje, sudomino instituto studentus nauja sporto šaka. Instituto baseine vyko povandeninio plaukimo treniruotės, rengiamos parodomosios varžybos, povandeninio sporto įrangos parodos.

 1966 m. pasiekti ir pirmi rezultatai. A.Chramčenko tapo TSRS čempionato prizininke.1970 m. TSRS jaunių čempionėmis tapo M.Kompanaitė ir N.Makucho. A.Tatarincevaitė - Ylienė, nuplaukusi su pelekais 100 m nuotolį, pasiekė pasaulio rekordą (53,2).

 

1977 m. atidaryta specializuota povandeninio plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla Vilniuje, po metų Klaipėdoje, Kaune, 1981m.- Rietave ir Dauguose, 1985 m. –Visagine.

 
 
 

Tobulėjo inventorius, didėjo greitis. Kazachijos trenerė N.Turukalo sukūrė mono pelekus ir naują plaukimo stilių, kuris atkartojo delfino judesius. Plaukikai plaukiantys su paprastais guminias pelekais tarsi “sustojo vietoje”. Treneriai karštligiškai pradėjo gaminti mono pelekus, kurie iki šiol gaminami rankiniu būdu, individualiai kiekvienam sportininkui. Lietuvoje negalima buvo gauti medžiagos- stiklo tekstolito, iš kurio gaminama peleko plokštė.

 

1984 m. už darbo rezultatus Lietuvos Nusipelniusio trenerio vardas suteiktas klaipėdiečiui sporto mokyklos treneriui Antanui Naujokaičiui ir Trenerio Garbės vardas Jelizavetai Pogumirskienei iš Vilniaus bei kaunietei Virginijai Juodeikienei.

 
 

1985 m. Kauno sporto mokyklos trenerių Ryčio Ramanavičiaus ir Valdemaro Poludnevičiaus auklėtiniai Ramūnas Sipavičius ir Darius Glemža buvo pakviesti į TSRS rinktinę dalyvauti Europos jaunių čempionate. Darius parsivežė 4 aukso ir vieną sidabro, o Ramūnas – 3 aukso ir 1 sidabro medalius. Treneriams V.Poludnevičiui ir R.Ramanavičiui buvo suteikti Lietuvos Nusipelniusių trenerių vardai.

 Lietuvos povandeniniam sportui yra nusipelnęs klaipėdietis, trenerių Aleksandro Cvetkovo ir Felicitos Vaitkutės auklėtinis, Viktoras Drozdovas. Jis net 32 kartus gerina Lietuvos rekordus, laikomas ilgaamžiškiausiu Lietuvos povandenininku. Septyniolika metų aktyviai sportavo ir buvo tik nugalėtojas ir prizininkas. 1986 m. laimi TSRS sporto mokyklų varžybose tris aukso medalius.  
 
Tais pačiais metais TSRS jaunių čempionato dviejų aukso ir vieno sidabro medalio laimėtojas. Po šių laimėjimų Viktoras įsitvirtina TSRS rinktinėje. TSRS Tautų spartakiadoje užima dvi pirmas ir vieną trečią vietą ir įrodo kad Lietuvos pajūryje auga geri povandenininkai. Su rinktine V. Drozdovas dalyvauja 1987 metų Europos čempionate, kur laimi du aukso ir vieną sidabro medalį ir pagerina Europos rekordą.

1987 m. klaipėdietė Tatjana Šabanova, trenerės F.Vaitkutės auklėtinė, TSRS sporto mokyklų varžybose laimėjo 2, 3,.4, 6 vietas ir įtraukiama į TSRS rinktinę, o Klaipėdos povandeninio sporto mokykla 32 iejų tokių pat sporto mokyklų tarpe užima ketvirtą vietą.

1988 m. per TSRS sporto mokyklų varžybas T.Šabanova laimi aukso ir du bronzos medalius. Trenerei F.Vaitkutei suteikiamas už nuopelnus Lietuvai suteiktas Nusipelniusios Lietuvos trenerės vardas.

 

Sėkmingi tie metai ir kitam trenerių F.Vaitkutės ir A.Cvetkovo auklėtiniui Dariui Bagdonui. Jis Sąjungos “Jaunojo akvanauto” finalinėse varžybose laimėjo dvi pirmasias vietas ir įsitvirtino TSRS jaunių rinktinėje, su kuria dalyvavo Europos “Geros valios “ taurės varžybose ir į Lietuvą parvežė 3 aukso ir 2 sidabro medalius.

 

Iširus Tarybų Sąjungai, pakriko ir sportas. 1992 m. trenerė Felicita Vaitkutė buvo pakviesta į Minską, į suvažiavimą, kuris įkūrė plaukimo su pelekais Europos Lygą, į kurios komitetą išrinkta ir minėta trenerė. Pradėtos Europos Taurės varžybos. 1994 m. Taurės varžybose pradėjo dalyvauti Visagino “Akvanautas” komanda, o dar po metų ir Vilniaus sportininkai, nuo 2000 m. įsijungė ir kauniečiai.

 
 
 

Europos Taurės finalinių varžybų du aukso ir du bronzos medalius 2001 metais laimėjo visaginietis Vladimiras  Morozovas. Lietuvos komandos komandinėje įskaitoje tarp 26 valstybių užėmė septintą vietą.

 

2001 metais vyko pirmosios Pasaulio Taurės varžybos, kuriose dalyvavo Klaipėdos sporto mokyklos komanda, užėmusi 12 vietą. Geriausiai pasirodė Viktorija Kazarauskaitė, užėmusi šeštą vietą ir Laimonas Burba- septintą.

 2003 m. Europos Taurės finalinėse varžybose iš Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė Vilniaus vandens sporto mokyklos sportininkai, užėmę trečią vietą. O.Špitaliova laimėjo 2 pirmas ir 2 antras vietas, Dima Špitaliovas- trečią vietą. Lietuvos Vaikų ir Jaunimo centro auklėtinė Eglė Jankeliūnaitė užėmė 3 pirmas vietas; Aivaras Šalkauskas- antrą vietą.